- priburginti
- pribùrginti 1. intr. privalgyti, prisrėbti: Mutinio pribùrginau, ir sotus Vlkv. 2. tr. prileisti, pritekinti: Priburginai nosinę kraujų J. \ burginti; išburginti; priburginti; suburginti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išburginti — išbùrginti tr. iššerti: Iššertas, išbùrgintas vaikas Dr. Anų karvės išbùrgintos (girdytos) su miltais, kur nebūs riebios Dr. burginti; išburginti; priburginti; suburginti … Dictionary of the Lithuanian Language
suburginti — subùrginti tr. 1. sukelti gurguliavimą: Prastas pienas subùrgina pilvą Šts. 2. prastai suverpti: Kuodelį subùrgino suruldino, nei į torą, nei į mietą Ggr. burginti; išburginti; priburginti; suburginti … Dictionary of the Lithuanian Language